Istorija

Vilniaus muzikos mokykla „Lyra“ įkurta 1993 m. sausio mėnesį, kai atsiskyrė nuo Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos. Nuo 1975–1993 m. mokykla veikė Antano Jonyno aklųjų ir silpnaregių mokykloje-internate (dabar Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras) kaip Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos filialas.

Nuo 1975 m. Vilniaus aklųjų ir silpnaregių mokykloje-internate mokytojo Petro Kvedaro (Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos direktoriaus pavaduotojas filialui) iniciatyva pradėta dirbti pagal muzikos mokyklos planus ir programas. Tuomet buvo orientuojamasi į Lietuvos aklųjų draugijos poreikius – ruošti choro dainininkus ir pučiamųjų orkestro muzikantus.

Nuo 1993 m. Vilniaus muzikos mokykla „Lyra“ yra savarankiška (papildomo ugdymo) formalųjį švietimą papildanti neformaliojo ugdymo įstaiga, veikusi adresu Laisvės pr. 57. 2015 m. mokykla buvo perkelta į kitas, geriau pritaikytas muzikos mokyklai, patalpas – Sietuvos progimnazijos pastato rekonstruotą III aukštą.  2017 m. buvo baigta pastato renovacija.

Pirmasis mokyklos direktorius (1993–1999 m.) buvo Bronislovas Glovickis. 1999–2023 metais vadovavo Gintautas Smolskas. 2023 m. mokyklos direktoriumi tapo Ugnius Vaiginis.

Mokykloje dirba patyrę pedagogai, dėstantys Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, VDU muzikos akademijoje, Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje, Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, ir kitose Lietuvos švietimo įstaigose.

Baigę Vilniaus muzikos mokyklą „Lyra“ mokiniai yra susikūrę sėkmingas karjeras įvairiose srityse ir dalinasi apie mokyklą tik šilčiausiais prisiminimais.

Didžiuojamės jais!

GERŪTA GRINIŪTĖ

„2002 metais baigiau muzikos mokyklą „Lyra“, mokytojos Snieguolės Jogėlienės fortepijono klasę. Šiandien nepaprastai džiaugiuosi, kad būtent čia prasidėjo mano kelias. Juk ten, kur žengiami pirmieji žingsniai, gimsta ir auga kūrybinis alkis, arba – atvirkščiai: iš pradžių užčiuoptas susidomėjimas kokia nors veikla nejučia kažkur išsisklaido. Mano atveju, laimei, meilė muzikai sulapojo kaip didelis gražus sodas.

Puikiai prisimenu stojamąjį egzaminą į muzikos mokyklą. Egzamine plačiai besišypsanti mokytoja Elvyra Pakalnienė, vėliau visus septynerius metus vedusi mane solfedžio keliu, paprašė subelsti skirtingus ritmus. Tokia, regis, paprasta suaugusiajam užduotis vaiko akyse yra pirmasis stiprus išbandymas. Ir čia vienas svarbiausių dalykų, kurių šioje mokykloje netrūko nė iš vieno pedagogo, tai – siekis įkvėpti ir skatinti, o ne egzaminuoti. Nė vienas mokytojas nedėstė pamokų kaip savaime suprantamo dalyko – viskas, ko mokėmės, nuo specialybės iki muzikos istorijos buvo ryšku ir labai tikra. Pavyzdžiui, atsimenu, kad muzikos istorijos pamokose norėdavau sėdėti kuo arčiau mokytojo Petro Kvedaro. Kiekviena maža detalė, kurią jis pasakodavo iš kompozitorių gyvenimų ir kūrinių gimimo istorijų, atrodė, skrieja prieš akis kaip filmas. Šiandien mokytojo nebėra tarp mūsų, bet kibirkštėlės, kuriomis jis apdalino kiekvieną lankiusį jo pamokas, vienaip ar kitaip, tikiu, suliepsnojo ir gyvena kiekviename iš mūsų, skatina toliau smalsauti.

Ir kelionių mokykloje būta – nuo išvykos į Rygą, kurios metu, atsimenu, mokytoja Snieguolė šildė mano amžinai sušalusias rankas, kad tik Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Humoreka“ bažnyčioje suskambėtų aiškiai ir įtaigiai, iki kelionės į Kyjivą su mokytoja Ona Gladkoviene – vykome į jaunųjų pianistų konkursą. Ši išvyka atvėrė netikėtus ir visai kitokius muzikos pasaulio vaizdus.

Mokytojų paskatinimas ir siūlymai dalyvauti konkursuose mane labai džiugino. Nepaisant to, kad pradinėse klasėse prie pianino išsėdėti ne visada sekdavosi ilgai, bet pergalių – ir nedidelių, šauniai pagrojus koncerte, ir didesnių – pelnius konkurso laurus, skonis buvo labai saldus. Taigi, manau, būtent skatinimu ir pasitikėjimu mokytojai įjungė manyje variklį, kuris sukasi iki pat dabar, kai grįžusi po darbų iš Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) rašau šį tekstą.

Muzikos mokyklą „Lyra“ baigusi 2002-aisiais, pravėriau kitos savo būsimos mylimos erdvės – Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos duris. Regis, esu pasakojusi istoriją apie tai, kaip mokytoja Snieguolė švelniai mane įviliojo į šios mokyklos glėbį. Svarstydama rinktis tęsti grojimo mokslus dar kelerius metus Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje, mokytojos prikalbinta nusprendžiau pamėginti stoti į Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą. Konsultacijų specialybės pamokoms ėjau pas doc. Jurgį Bialobžeskį, mokytojos Snieguolės dėstytoją, o man – tikrą muzikos šamaną, atvėrusį nepaprastą pianistinio gyvenimo pasaulį. Groti man sekėsi ir labai patiko, tad į fortepijono specialybę įstojau nesunkiai. Kitokie reikalai prasidėjo, kai teko krimsti sudėtingus teorinius mokslus. Visgi čia vis tiek norisi tarti ačiū naujosios mokyklos mokytojams Algirdui Kiškiui ir Jonui Rimšai – harmonijos ir solfedžio pamokų vedliams, padėjusiems nepasimesti, vis raginusiems nepasiduoti, nors, atvirai kalbant, buvo keletas mėnesių, kai maniau, kad niekaip neįveiksiu sudėtingų teorinių disciplinų. Ir vėl, manau, įsijungė tas vidinis variklis – ir ši mokykla tapo mano antraisiais namais.

Mokslus pavyko baigti puikiai, dvyliktą klasę baigiau pianistės doc. Albinos Šikšniūtės klasėje. Ir nors muzika buvo vienas mano plautis, jaučiau, kad kitas plautis, į kurį vis noriau traukiu orą, yra daugelis dominančių dalykų aplink: filosofija, istorija, kalbos, komunikacija. Bet kad ir kaip traukia kitokie, nauji horizontai, kryptį keisti kartais nelengva vien dėl žinojimo, kad ten, kur esi, tai, ką darai, yra užauginta nuo mažumės ir yra tavo iki pirštų galiukų.

Taigi taip po Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos sėkmingai įstojau į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. Ketveri metai pralėkė sklandžiai, nors viduje jau kirbėjo mintis, kad norisi užsiimti ne tik muzikine veikla. Taip į gyvenimą atėjo visuomeninė veikla, savanorystė, darbas su užsienio studentais, atvykusiais į Lietuvą, pirmieji bandymai rašyti kultūros leidiniuose.

Pasibaigus bakalauro studijoms jau tikrai žinojau, kad muzika iš gyvenimo niekur nedings, bet noras ją neštis su savimi į kitus vandenis buvo stiprus, aiškus ir labai grynas. Taip galiausiai nusprendžiau nerti į žurnalistikos studijas Vilniaus universitete, kaip tik atsiradus Analitinės žurnalistikos magistro studijų programai. Turiu prisipažinti, kad stoti ten nebuvo labai drąsu, bet smalsumas vedė pirmyn. Sėkmingai įstojusi į VU Analitinės žurnalistikos magistrą, dvejus metus mokiausi dalykų, kurie puikiai derėjo su mano jau baigtomis studijomis. O studijoms įsibėgėjus reikėjo rinktis, kur norėčiau atlikti praktiką. Nedvejodama pasirinkau LRT. Iš pradžių tai buvo praktika LRT.lt portale, tada atsirado darbas radijuje bei televizijoje ir pasipylė nauji iššūkiai.

Šiandien džiaugiuosi, galėdama ir toliau būti su muzika, analizuoti kintantį kultūros lauką, smagu, kad matymo ir darbų horizontai smarkiai išsiplėtė. Laidose kalbinu pašnekovus pačiomis įvairiausiomis temomis: nuo kultūros politikos iki „Eurovizijos“. Malonu sutikti daug nepaprastų asmenybių ir kartu, pavyzdžiui, keliaujant su „Nacionaline ekspedicija“, nepaprastai gera grįžti prie skambinimo fortepijonu. O viskas juk prasidėjo nuo gražių pirmųjų žingsnių muzikos mokykloje „Lyra“. Taigi ačiū mokyklai ir mokytojams! Tegul nepailstančių mokytojų smalsumo žadinimas ir žinių perdavimas įkvepia visus, žengiančius pirmuosius savo žingsnius su šia mokykla.“

DMITRIJUS AFANASJEVAS

Operos solistas, dainininkas, pedagogas, Vilniaus muzikos mokyklos „Lyra“ ir Vievio meno mokyklos solinio dainavimo mokytojas metodininkas, Vilniaus miesto savivaldybės muzikos mokytojų metodinio būrelio pirmininko pavaduotojas.

Gimė 1977 m. Vilniuje. Muzikinį kelią pradėjo Vilniaus muzikos mokykloje „Lyra“, kurioje vienas pirmųjų baigė solinio dainavimo programą (mokytojo R. Aiduko klasė).

1996–2001 m.  mokėsi Vilniaus J. Tallat-Kelpšos konservatorijoje, kurioje įgijo muzikos mokyklos mokytojo, choro dirigento, choro (ansamblio) artisto kvalifikaciją (dėst. J. Talžūno klasė).

2006–2008  m. studijavo magistrantūrą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ir įgijo mokytojo ir atlikėjo (dainavimas, prof. A. Januto klasė) profesinę kvalifikaciją.

Nuo 2006 m. dirba Vilniaus muzikos mokyklos „Lyra“ solinio dainavimo mokytoju.

2007–2010  m. dirbo  Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. Atlikti vaidmenys: Jozefas J. Strauss operetėje „Vienos kraujas“, Princas A. Spadavecchia muzikinėje pasakoje-žaidime vaikams „Pelenė“, Bonis E. Kalman operetėje „Čardašo karalienė“, Golo C. Debussy operoje „Pelėjas ir Melisanda“, Fedia J. Bock miuzikle „Smuikininkas ant stogo“, Karininkas P. Čaikovskio operoje „Eugenijus Oneginas“, Baronas Makaronas A. Kučinsko operoje vaikams „Bulvinė pasaka“, Jaunasis kunigėlis G. Kuprevičiaus miuzikle „Veronika“.

2010–2019  m. dirbo  Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Atlikti vaidmenys: Komisionierius G. Verdi operoje „Traviata“, Antanas Smetona G. Sodeikos operoje „Post futurum“, Seržantas G. Rossini operoje „Sevilijos kirpėjas“, Karininkas J. Massenet operoje „Manon“, Padavėjas R. Šerkšnytės operoje vaikams „Penki Merės stebuklai“, Kapitonas G. Puccini operoje „Manon Lesko“.

Dmitrijus Afanasjevas 2021 m. tapo Vilniaus miesto savivaldybės muzikos mokytojų metodinio būrelio pirmininko pavaduotoju. Nuo 2022 m. dirba solinio dainavimo mokytoju Vievio meno mokykloje.

Mokytojo ugdytiniai yra tapę tarptautinių, respublikinių konkursų nugalėtojais, laureatais.

INGA BOGDANOVIČIŪTĖ

„Po bakalauro studijų LMTA profesoriaus S. Okruško klasėje baigimo, įstojau į viena geriausių
pasaulyje laikoma Hanoverio aukštąją muzikos ir teatro mokyklą Vokietijoje. Šioje mokykloje
tobulinausi solinio atlikimo, taip pat – senosios muzikos atlikimo klasėse.

Po studijų baigimo tęsiu koncertinę ir pedagoginę veiklą. Nuo 2020 m. bendradarbiauju su Hamburgo nacionaliniu baletu. Su trupe esu koncertavusi žymiausiose Vokietijos koncertų salėse tarp kurių Konzerthaus Berlin, Prinzregententheater München. 2023 m. įvyko suplanuoti pasirodymai Bacho muzikos savaitėje Tiuringene (Thüringen Bachwoche), taip pat festivalyje Baden Badene (Baden Baden Festspiele).

Muzikos mokyklą „Lyra“ ir mano pirmuosius mokytojus prisimenu su šiluma ir nostalgija. Norėčiau iš visos širdies padėkoti už pirmąsias pamokas, palaikymą ir motyvaciją eiti pasirinktu keliu.

Linkėjimai iš Vokietijos.“

IRMA BOGDANOVIČIŪTĖ

„Esu tirianti žurnalistė ir dokumentinio kino kūrėja. Lyros muzikos mokykloje baigiau fortepijono klasę, mokiausi pas mokytoją Alą Raškevičienę.

Vėliau perėjau į mokytojos Sunigildos Smolskienės klasę ir su ja atradau muzikavimo ir kūrybos džiaugsmą.

Solfedžio mokytoja Elvyra Pakalnienė taip pat iki šiol yra viena tų, kurias vadinu „mokytojomis nuo Dievo“. Tokių gyvenime sutikau net keletą ir tai būtent tie žmonės, su kuriais man, tuomet vaikui, buvo saugiausia ir mieliausia bendrauti ir kurti.

Ai, ir dar muzikos istorijos mokytojas Petras Kvedaras!

Ačiū jiems už gražų ir saugų laiką.“

PAULIUS BENIUŠIS

„Man 25 metai, Vilniaus muzikos mokyklą „Lyra“ baigiau prieš 11 metų. Baigiau ISM ekonomikos ir vadybos universiteto bakalauro studijas, esu akredituotas aukščiausio lygio investicijų valdymo sertifikatu CFA, bei licencijuotas investicijų patarėjas. Šiuo metu esu didžiausio Lietuvoje privačios skolos fondo pagrindinis investicijų analitikas.

Galiu drąsiai teigti, kad muzikos mokyklos „Lyra“ baigimas buvo vienas svarbiausių dalykų, kurie mane pastatė į tokias gyvenimo vėžias, kuriose esu dabar. Man itin pasisekė, kad turėjau tokį solinio dainavimo mokytoją Rolandą Aiduką, kuris ne tik mokė muzikos ir dainavimo meno, bet ir tikėjosi griežtos disciplinos laikymosi ir aukštų pasiekimų konkursuose. Būtent šis derinys padėjo būti pastebėtam Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro, kuris mane pasikvietė atlikti tiek chorines, tiek ir solines partijas įvairiose operose. Muzikos mokyklos dėka, būdamas dešimties metų berniukas, jau turėjau pirmąjį savo darbą – dainavimą. Vienu metu turėjau pareigas pagrindinio švietimo mokykloje, muzikos mokykloje ir operoje, ir tai mane privertė išmokti efektyvaus laiko valdymo, atsakomybės ir savarankiškumo.

Šios išmoktos savybės, patirtis operos ir baleto teatre, bei muzikos mokyklos baigimas padėjo man išsiskirti iš minios, kai dalyvavau lyderystės ir mainų programoje JAV. Iš visos Lietuvos buvo atrinkti tik 6 kandidatai, ir vienas jų buvau aš. Muzikos mokykloje yra mokoma ne tik muzikos – joje išmokstama daugiau apie save, apie savo pasitikėjimą savimi, savo valios dydį ir siekį aukščiausių įvertinimų. Nors atrankoje į mainų programą nebuvo jokių dainavimo užduočių, bet manau tos būdo savybės, kurios susiformavo lankant muzikos mokyklą, padėjo man ne tik praeiti atranką, bet ir sėkmingai praleisti metus JAV kaip Lietuvos jaunimo ambasadorius.

Jau net nekalbant apie įvairius kitus bonusus kuriuos suteikia muzikos mokykla, tokius kaip ilgametės pažintys ar papildomi balai stojant į universitetą, muzikos mokyklos lankymą prisimenu tik šilčiausiais prisiminimais. Nuolatinė bendraminčių apsuptis, mokytojai ekspertai, kurie tampa mentoriais, neperstojamas asmenybės tobulėjimas, išėjimas iš komforto zonos, įvairios išvykos… Negaliu net pagalvoti, kokia būtų buvusi mano vaikystė ir paauglystė, jei nebūčiau lankęs muzikos mokyklos.

Trumpai apibendrinant, manau, kad kiekvienam jaunam (ir ne tik) žmogui muzikos mokykla suteikia ne tik meno išsilavinimą, bet ir įskiepyja reikiamas būdo savybes, kurios padeda einant gyvenimo keliu, bei atveria daugiau galimybių. Už visa tai noriu iš visos širdies padėkoti savo mokytojui Rolandui Aidukui, ir muzikos mokyklai „Lyra“.“

KAROLINA KIERAITĖ

„Esu baigusi psichologijos bakalauro (LCC) ir muzikos kompozicijos studijas (LMTA), kuriu muziką (daugiausiai dainas, bet rašau taip pat ir chorui, styginiams). Esu išleidusi albumą „Praminti“ ir koncertuoju su grupe, sceniniu vardu Karolina Mint. O mano kelio pradžia su muzika buvo „Lyroje“ – be šio pagrindo, vargu, ar būčiau galėjusi daryti tai, ką darau dabar.

Laiką, kai mokiausi „Lyroje“, prisimenu kaip vieną geriausių dalykų savo gyvenime – prašiau tėvų, kad leistų eiti į muzikos mokyklą, bet net neįsivaizdavau, kad tai atrakins tokius svarbius dalykus mano gyvenime ir asmenybėje, kurie muzikos mokykloje galėjo pradėti augti ir skleistis. Iki šiol prisimenu daugumą mokytojų,  kai kuriuos jų daug vėliau sutikau ir muzikos akademijoje (pvz., rektorė Judita Žukienė). Turėjau puikias muzikos istorijos, fortepijono, solfedžio, bei dainavimo mokytojas ir mokytojus – jų dėka meilė muzikai augo. Esu jiems be galo dėkinga. „Lyroje“ taip pat pirmą kartą apie savo profesiją kalbant išgirdau tikrą kompozitorių – Mindaugą Urbaitį – tik tada dar neįsivaizdavau, kad mano gyvenimas pasuks į kompozicijos kelią. O štai prieš savaitę su juo kalbėjomės per kūrybos egzaminą. Mieli sutapimai, ir stebėtina, kad tai liko kaip ryškus įspūdis vaikiškoje pasąmonėje.

Po mokyklos svajojau stoti į dainavimo specialybę, bet dėl sveikatos problemų tai neįvyko. Maniau, kad su muzika teks atsisveikinti. Bet tai neįmanoma, nes kartais muzika žmoguje tiesiog apsigyvena ir niekur iš ten nesiruošia išeiti. Tad kol studijavau psichologiją, į mano gyvenimą grįžo dainavimas, tik šįkart – savos kūrybos. Gavusi daug padrąsinimo kūriau toliau ir išdrįsau patikėti, kad tai gali likti svarbi mano gyvenimo dalis. Kai man atrodė, kad užsidarė durys, atsidarė langas 🙂 Be galo tuo džiaugiuosi ir linkiu visiems, kas myli muziką, nesustoti muzikuoti – juk tai visų pirmiausia maitina mūsų sielą! O tiems kas leis savo atžalas į muzikos mokyklą – linkiu drąsinti, nesilyginti su kitais, bet visų svarbiausia – išgyventi muzikavimo džiaugsmą. Tokiu būdu muzika liks kaip svarbi sielos gydymo palydovė gyvenime.

Esu dėkinga savo muzikos mokyklai už šiltus ir nuoširdžius mokytojus, meilę muzikai ir vaikams, ir tikiu, kad ten pasėtos sėklos duos gausių vaisių daugelio gyvenimuose.“

KŠIŠTOF MARKEVIČ

„Esu pianistas, muzikinių pagrindų išmokau Vilniaus muzikos mokykloje „Lyra“, kurioje baigiau solinio dainavimo (mokyt. Rolando Aiduko klasė),  fortepijono (mokyt. B. Rutkauskaitės, vėliau mokyt. B. Bizevičiūtės klasė) ir chorinio dirigavimo (mokyt. D. Puišienės klasė) specializacijas. Besimokydamas „Lyroje“ sudalyvavau daugybėje koncertų bei konkursų, kuriuose pavyko pelnyti apdovanojimus, 2003 m. tapau Karalienės Mortos premijos laureatu. Mano mokytojų dėka pamėgau klasikinę muziką ir užsinorėjau tęsti muzikinį kelią profesionaliai. Iš mokyklos laikų liko puikūs atsiminimai apie muzikinę atmosferą, baroko operų (ir ne tik) įrašų pasiklausymus ir diskusijas su mokytojais, originalius mokytojų sumanymus pvz., grigališkojo choralo atlikimą su tam suburtu ansambliu. Sunkiausia buvo apsispręsti, kurią specialybę pasirinkti po mokyklos užbaigimo  – dainavimą ar fortepijoną. F. Chopino ir S. Rachmaninovo muzikos įkvėptas visgi nusprendžiau tęsti mokslus kaip pianistas, pirmiausia Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje (mokyt. Tatjanos Radovič klasė), vėliau Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (prof. Veronikos Vitaitės klasė) ir galiausiai Fryderyko Chopino muzikos universitete Varšuvoje (prof. Alicja Paleta-Bugaj klasė).

Tęsdamas koncertinę pianistinę veiklą, 2019 m.  dalyvavau tarptautiniame projekte „Europos muzikiniai keliai“. 2022 m. televizijos TVP Wilno filmuotame koncerte „Lenkija ir Lietuva Čiurlionio muzikiniuose peizažuose“ atlikau M. K. Čiurlionio kūrinius fortepijonui. Šalia pedagoginio darbo, taip pat komponuoju muziką suburtai grupei „Colored Time“, kurioje groju būgnais. 2021 m. buvo išleistas debiutinis grupės albumas „Flow“.“

ARTUR PETRAŠKEVIČ

Gimė 1995 m. gegužės 27 d. Vilniuje. 1999 m. kartu su šeima išvyko gyventi į Baltarusiją, kur mokėsi vidurinėje mokykloje. Nuo penkerių metų kaip solistas dainavo mokyklos renginiuose.

2006 m. su šeima grįžo į Lietuvą, kur mokėsi Vilniaus Mstislavo Dobužinskio vidurinėje mokykloje (vėliau perkelta į Lukiškių vidurinę mokyklą ir pervadinta Vilniaus Centro vidurine mokykla).

2008–2014 m. Vilniaus muzikos mokykloje „Lyra“ mokėsi solinio dainavimo (mokytojas ekspertas Rolandas Aidukas). Dalyvavo įvairiuose festivaliuose ir konkursuose, kur ne kartą tapo laureatu.

2014 m. įstojo į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (Muzikos atlikimo studijų programa, specializacija – dainavimas, gretutinės studijos – pedagogika). Dainavimą studijavo prof. Onos Glinskaitės klasėje.

2016–2019 m. dirbo Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre choro artistu, kuriame sukūrė ir solinius vaidmenis: Eisutis G. Kuprevičiaus operoje „Prūsai“, Karininkas G. Rossini operoje „Sevilijos kirpėjas“, Jaunasis kunigėlis G. Kuprevičiaus miuzikle „Veronika“, Peliukas Trečiasis A. Kučinsko operoje vaikams „Žvaigždžių opera“

2015–2019 m. dirbo choro atlikėju Klaipėdos Visų Rusų Šventųjų stačiatikių cerkvėje (Visų Rusų Šventųjų choras), 2016–2019 metais – choro atlikėju Klaipėdos m. savivaldybės koncertinėje įstaigoje Klaipėdos koncertų salė, 2019–2022 metais – choro atlikėju Vilniaus Šv. Konstantino ir Michailo stačiatikių cerkvėje (Šv. Konstantino ir Michailo cerkvės choras).             

2019 m., baigdamas bakalauro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, įgijo pedagogo kvalifikaciją. 2019–2021 m. studijavo LMTA magistrantūros studijų programą Muzikos atlikimas, dainavimas (prof. Astos Krikščiūnaitės klasė). LMTA Operos studijoje sukūrė šiuos solinius vaidmenis: Remendado G. Bizet operoje „Carmen“, Tony, Sporting Life G. Gershwin „Porgy and Bess“, L. Bernstein „West Side Story“ (Pastišas „Miesto istorijos“).

2019 m. dalyvavo tarptautiniame jaunųjų menininkų projekte „Išbandyk profesiją“ (Teatralizuotas spektaklis „Aš – senas jūrininkas“, režisierė Rūta Bunikytė, dirigentas Egidijus Miknius), kuriame atliko solinį vaidmenį. Spektaklis buvo įtrauktas į KVMT repertuarą, bei rodomas LRT televizijoje.

2020–2022 m. dainininkas dalyvavo KVMT R. Wagnerio operos pastatymuose „Skrajojantis Olandas“ kaip kviestinis atlikėjas (idėjos autorius ir režisierius Dalius Abarius, muzikos vadovas ir dirigentas Modestas Pitrėnas). Vaizdo įrašu pavidalu „Skrajojantis Olandas“ apskriejo premjeros nemačiusius LRT televizijos žiūrovus, pasiekė ir tarptautinę auditoriją platformoje „OperaVision“. Spektaklis ir jo kūrėjai pelnė aukščiausius šalies teatro apdovanojimus.

Per savo, kaip atlikėjo karjerą, Artur Petraškevič dalyvavo daugelyje tarptautinių, respublikinių konkursų, įvairiuose festivaliuose, meistriškumo kursuose bei TV projekte „X faktorius“.

Dainininkas koncertavo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje (Vokietija, Lenkija). Jo repertuare lietuvių ir užsienio kompozitorių kūriniai, romansai: S. Šimkaus, J. Tallat-Kelpšos, B. Dvariono, E. Laumenskienės, M. Petrausko, G. F. Händelio, W. A. Mozarto, F. Cilea, N. Rimskio-Korsakovo, P. Čaikovskio, L. Webberio, L. Bernsteino, R. Wagnerio, F. Shuberto, G. Gershwino, E. Griego, C. A. Bixio, A. Scarlatti, C. M. Webber ir kt.

2021–2023 m. tapo privačios muzikos studijos „Fasoul Artspace“ vokalo pedagogu.

Nuo 2021 m. dirba muzikos mokytoju Vilniaus Levo Karsavino vidurinėje mokykloje, bei vokalo pedagogu, konsultuojant privačiai. 2021 m. įkūrė muzikos studiją-būrelį „Let‘s Sing“. Mokiniai aktyviai dalyvauja koncertuose, tapo laureatais įvairiausiuose respublikiniuose bei tarptautiniuose konkursuose.

LAURYNAS VAITKUS

„Vilniaus muzikos mokyklą „Lyra“ baigiau 2003 metais, mokiausi birbynės klasėje pas mokytoją Antaną Puodžiuką. Tuometiniai mano prisiminimai apie mokyklą beveik visi susiję su mokytoju Antanu Puodžiuku, nes jis man buvo kaip antras tėvas. Aš į „Lyrą“ įstojau vėlai, jau būdamas trylikos, tad iki tol aš negalėjau įsivaizduoti, kad mokytojas gali būti toks rūpestingas, tėviškas ir užkrečiantis tuo ką daro. Visada geros nuotaikos – per pamokas būdavo tikrai labai daug juoko. Lenkiu jam galvą, nes dėka jo ir pamilau muziką. Ir, žinoma, dar orkestro pamokos išlikusios atmintyje, nes orkestras man iš karto siejasi su draugais, kelionėmis, vien tik geromis emocijomis.

O gyvenime toli nuo „Lyros“ taip ir nenutolau. Esu muzikantas, groju su grupe SUBTILUS, daug koncertuoju ir… dirbu „Lyroj“ birbynės mokytoju. Taigi, „Lyra“ mano gyvenime suvaidino ir vaidina tikrai svarbų vaidmenį. Dabar, kai dirbu ir matau ją kitomis, mokytojo akimis, labai džiugu stebėti kaip viskas tobulėja, eina į priekį. Labai nuostabus kolektyvas, kuriame tikrai gera būti, kuriame gali būti savimi. Tas, turbūt, ir svarbiausia. Ir labai norėtųsi, kad mokiniai jaustųsi taip, kaip jaučiausi aš būdamas „Lyros“ mokiniu.“

MARTYNAS VILIUS VARNELĖ

1995–1999 m. mokėsi Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje chorinio dainavimo skyriuje.

2000–2004 m. mokėsi Vilniaus muzikos mokykloje „Lyra“ solinio dainavimo specializacijoje, mokytojo eksperto Rolando Aiduko klasėje.

2013–2019 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje studijavo klasikinio ir džiazo vokalo specialybes, įgijo menų magistro laipsnį.

Baigęs muzikos studijas Martynas Vilius toliau aktyviai žengia muzikiniu keliu. Dainininkas nuolat rengia solinius koncertus, yra įvairių muzikos festivalių, projektų ir konkursų dalyvis bei laureatas, tarp jų – „Dainų dainelės“ konkurso laureatas, tarptautinio gospel’o muzikos festivalio „Vilnius Gospel 2015” ir „Vilnius Gospel 2017” dalyvis, televizijos projekto „Lietuvos Balsas 2017“ dalyvis, tarptautinio scenos menų konkurso „Muzikos talentų lyga 2017” pirmosios vietos laimėtojas solo bei duetų kategorijose.

Atliko solinius koncertus su Vilniaus šv. Kristoforo kameriniu orkestru, Lietuvos policijos Reprezentaciniu pučiamųju orkestru, džiazo pianistais prof. Artūru Anusausku, Pauliumi Zdanavičiumi, Edgaru Sabilo, Leonidu Mieldažiu, gitaristu Linu Ivanausku ir kitais. Koncertavo su orkestru „Vilniaus Sinfonietta“, Lietuvos kariuomenės orkestru, valstybiniu ansambliu „Lietuva“, gospel muzikos choru „Vilnius All Stars Gospel Choir“, pianistais Arūnu Šlaustu, Povilu Jaraminu, Tomu Dičiūnu, kontrabosistu Vyčiu Nivinsku, perkusininkais Dariumi Rudžiu, Andriumi Balevičiumi ir kitais.

Martynas Vilius koncertavo Vilniaus šv. Kotrynos bažnyčioje, Kauno valstybinėje filharmonijoje, Valdovų Rūmuose Vilniuje, Panevėžio muzikiniame teatre, Palangos kurhauze, „White Piano Hall“ ir kitose koncertų salėse.

Atlikėjo muzikinis  repertuaras išsiskiria itin plačia stilių įvairove  – nuo džiazo standartų, soul’o muzikos, gospel’o giesmių iki liaudiškos muzikos, neapolietiškų dainų bei miuziklų kūrinių.

Jau ketvirtus metus Martynas Vilius savo klausytojams siūlo platų ir įdomų XX amžiaus pirmosios pusės amerikiečių džiazo bei populiariųjų dainų repertuarą, sulaukusį išskirtinio klausytojų susidomėjimo ir įvertinimo.  

2023 m.

Comments are closed.